Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Naujausi straipsniai

Keturi dangiškieji karaliai

Parašė Vita Stankaitytė - 2018-06-11 - Indija, Japonija, Kinija ir Taivanas, Vietnamas

Keturi dangiškieji karaliai (四大天王 Sì Dà Tiānwáng) – tai yra keturi Budizmo dievai, iš kurių kiekvienas stebi po vieną iš keturių pasaulio šalių krypčių. Sanskrito kalba jie vadinami Caturmahārāja (चतुर्महाराज) arba Caturmahārājikādeva., t.y. „Keturi didieji dangiškieji karaliai“. Tibetiečių kalboje jie taip pat vadinami panašiai – „Keturiais didingaisiais karaliais“ (gyal chen shi). Nepaisant kalbinių variacijų, šiais terminais apibūdinamos tos pačios keturios dieviškos figūros. Sakoma, jog keturi dangiškieji karaliai gyvena Cāturmahārājika rojuje, žemutiniuose Sameru kalno šlaituose, kuris yra žemiausias iš šešių Kāmadhatu...

Daugiau

Taotie

Parašė Toma Kernagytė - 2018-05-28 - Kinija ir Taivanas

Taotie (kin. 饕餮) – būtybė, sutinkama kinų mitologijoje. Tai yra zoomorfinė figūra, dažniausiai vaizduojama gyvūno pavidalu. Taotie gali būti vadinama pabaisa, kuri yra sudaryta iš įvairių gamtoje egzistuojančių gyvūnų formų. Taip pat, šiuo pavadinimu gali būti apibūdinamas fizinio kūno neturintis vienagalvis monstras. Nors Taotie apibūdinimas yra nevienareikšmis, tačiau abejais atvejais Taotie simbolika išlieka nepakitusi. Taotie – tai godumo, besaikiškumo bei savanaudiškumo simbolis. Taotie atvaizdai dažniausiai randami ant įvairių Šangų (kin. 商, Shang) (XVII – XI a. pr. Kr.) bei Džou (kin. 周, Zhou. XI a. – 221...

Daugiau

Mjongvol

Parašė Karolina Meškinytė - 2018-05-21 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Mjongvol (kor. 명월각시, Myeongwol-gaksi, liet. „Mergelė Mjongvol“) – Korėjos šamanizmo mėnulio deivė. Mjongvol yra išminčiaus Gungsano (kor.궁산, Gungsan) žmona. Ji pasižymi gudrumu, viską daro apgalvotai, yra be galo graži. Mitas apie Mėnulio ir Saulės dievybių kilmę buvo apdainuotas šamano Džion Mjongsu ritualuose (Seo 2007, p. 71-76). Saulės ir Mėnulio dainoje papasakojamas šeimos susikūrimas, jos patiriami sunkumai ir suartėjimas, įveikus įvairius gyvenimo išbandymus. Šis mitas yra kilęs iš Hamhungo provincijos, Gangje miesto (dabartinės Šiaurės Korėjos teritorija) (Seo 2007, p. 71-76). Mjongvol vaizdinys...

Daugiau

Huang Ujangas

Parašė Karolis Sabeckis - 2018-05-21 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Huang Ujangas – namų, statybos bei šeimos dievas. Jis priklauso gašinams (kor. 가신, gashin) – dievams, egzistuojantiems korėjiečių šamanizmo tradicijoje. Tikima, jog gašinai saugo ir prižiūri tam tikras namų dalis. Istorijos bėgyje Huang Ujango koncepcija buvo sutapatinta su vyriausiojo namų sergėtojo Songdžiu (kor. 성주, Seongju) vaizdiniu. Huang Ujango kilmės mitas Huang Ujango mitas iki mūsų dienų išliko Songdžiupuri (kor. 성주풀이, seongju-puri) formoje, t.y. šamaniško mito arba epinės dainos formoje, kurioje buvo užrašyta namų sergėtojo Songdžiu ir jo žmonos Džisin istorija. Išskiriamos dvi Songdžiupuri versijos....

Daugiau

Jab-jum

Parašė Martynas - 2018-05-21 - Kinija ir Taivanas

Jab-jum (tib. Yab-yum, liet. „tėvas-motina“) simbolio kilmė yra siejama su Indija. Tai yra viena iš Budos manifestacijos formų. Ši dievybė yra dažnai sutinkama Nepalo ir Tibeto budistų mene. Jab-jum yra tantrinio budizmo simbolis, kuriame pavaizduotos dvi vienas kitą apsivijusios žmonių figūros. Moters figūra simbolizuoja išmintį, o vyro – gailestingumą. Šių figūrų susiliejimas ir vienybė yra būtina, norint pasiekti „nušvitimą“. Tantrų instruktorė Solluna yra sakiusi, jog: „Jab-jum yra dieviškosios vienybės simbolis“. Tantriniame budizme Jab-jum yra pradinis aktyvaus gailestingumo ir pasyvios išminties susijungimas. Kitais atvejais, tai gali būti...

Daugiau

Juodasis ir Baltasis Učangai

Parašė Deividas Urbonas - 2018-05-21 - Kinija ir Taivanas

Juodasis ir Baltasis Učangai (kin. 黑白无常, Hei Bai Wuchang) – tai kinų mitologijos požemio pasaulio dievai, atsakingi už klajojančių dvasių priežiūrą bei jų paskutinį teismą. Teismo metu dvasios yra apdovanojamos arba nubaudžiamos už savo gyvenimo metu nuveiktus darbus. Nubaustos dvasios yra perduodamos pomirtinio pasaulio sargams, kurie yra dažnai vaizduojami kaip arklio ar jaučio galvą bei žmogišką pavidalą turinčios būtybės. Učangai yra tiesiogiai pavaldūs požemių pasaulio valdovui Janluo. Kilmės legenda Tikrieji Juodojo ir Baltojo Učangų vardai – Sie Bianas (kin. 謝必安, Xie Bi’an) ir...

Daugiau

Habekas

Parašė Karolina Vaškoitytė - 2018-05-18 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Korėjos mitologijoje Habeku (kor. 하백, Habaek) (dar žinomo Amnokgango vardu (kor. 압록강, Amnok-gang)) yra vadinamas vandens dievas, gyvenantis Jalu upėje (kin. 鸭绿江, Yālù Jiāng, kor. 압록강, Amnok-gang). Sakoma, jog ši vandens dievybė yra viena iš Korėjos karališkosios šeimos protėvių. Kinų mitologijoje Hebo (kin. 河伯, Hebo) yra vadinama Geltonosios upės dievybė. Dažnai dėl dievybių galių panašumo Habekas bei Hebo gali būti sulyginti ir sutapatinti. Šią dievybę tyrinėjantys mokslininkai neturi vieningos nuomonės dėl šio vandens dievo kilmės, nes skirtingi mitologiniai šaltiniai pateikia ją nevienareikšmiškai. Mitai Habekas turėjo tris neįtikėtino grožio dukras:...

Daugiau

Karpis

Parašė Karolina Lorenschat - 2018-05-18 - Kinija ir Taivanas

Karpis (kin. 鲤鱼, lǐyú, jap. 鲤, koi) yra svarbi kinų ir japonų mitologinė būtybė. Ši žuvis yra laikoma atkaklumo bei ryžto simboliu, kuris žmonėms atneša sėkmę ir gerovę. Nors karpis yra dažniausiai asocijuojamas su Japonija, tačiau tikrasis šios žuvies mito kilmės šaltinis yra sietinas su Kinijos mitologija. Mitas Pasak vienos kinų legendos, gausus karpių būrys kartą plaukė Geltonąja upe tol, kol galiausiai pasiekė didžiulį krioklį. Sakoma, kad šio krioklio viršuje esantys Drakono vartai, jungė Geltonąją upę su dangiškąja mėlynąja upe. Dauguma...

Daugiau

Mahakala

Parašė Brigita - 2018-05-13 - Indija

Mahakala (skr. महाकाल, Mahākāla, liet. „didysis juodasis“, „didysis tamsusis“) – viena iš dievybių sergėtojų budizmo, induizmo ir sikhizmo religijose. Ji užima svarbią vietą tantrinio (ezoterinio) budizmo atmainose. Japonijoje, Mahakalos kultas yra itin populiarus. Šioje šalyje minima dievybė yra žinoma Daikokuteno (jap. 大黑天, Daikoku-ten) vardu. Ji yra garbinama kaip vienas iš septynių laimės dievų. Tibeto budizme ši dievybė yra geriau žinoma Nagpo Chenpo (tib. ནག་པོ་ཆེན་པོ།) vardu. Pagrindinės šios dievybės funkcijos yra išminties ir tvarkos saugojimas, kliūčių, trukdančių laimei pasiekti, naikinimas. Jis taip pat žinomas kaip griovimo,...

Daugiau

Kidžimuna

Parašė Viktorija Purlytė - 2018-05-13 - Japonija

Kidžimuna (jap. キジムナ, Kijimuna) yra vadinami Okinavos saloje (jap. 沖縄本島, Okinawa-hontō) bei Riūkiū salyne (jap. 琉球諸島, Ryūkyū-shotō) bengalinio fikuso medžiuose gyvenantys, vaiko ūgio raudonplaukiai jokajai. Yra manoma, jog kidžimuna termino kilmė gali būti siejama su vieno seno Okinavos kaimo – Kidžimuka (jap. きじむか, Kijimuka) pavadinimu. (Meyer 2015). Kidžimuna, kaip ir kodama, gali būti priskirti medžių dvasių kategorijai. Pasakojimai apie šiuos paslaptingus, raudonplaukius salų gyventojus jau keletą šimtmečių yra perduodami iš kartos į kartą ir yra svarbi bei neatsiejama Okinavos kultūros dalis. Išvaizda Nors egzistuoja įvairios regioninės kidžimuna išvaizdos...

Daugiau

Kuisingas

Parašė Paula Šidagytė - 2018-05-13 - Kinija ir Taivanas

Kuisingas (kin. 魁星, Kuíxīng), dar žinomas Didžiojo meistro Kui arba Didžiojo žvaigždžių princo Kui vardu (kin. 大魁星君, Dà Kuí Xīng Jūn), yra kinų mitologijos egzaminų dievybė bei aukščiausiojo literatūros dievo Venčango (kin. 文昌, Wénchāng) padėjėja. Pažodinis Kuisingo vertimas reiškia „pagrindinė žvaigdė“. Jos vardas nuo seno yra siejamas su Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždynu. Mitas Kuisingas buvo paprastas ir nepaprastai išmintingas mirtingasis, kurio išvaidza buvo bjauri ir atstumianti. Pasak legendos, Kuisingas puikiai išlaikė baigiamuosius imperatoriškuosius egzaminus, tačiau dėl savo negražios išvaizdos, iš imperatorius negavo auksinės...

Daugiau