Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Naujausi straipsniai

Korėjos laidojimo papročiai

Parašė Reda Grigaitė - 2020-01-07 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Korėjos laidojimo papročiai yra paremti vietinėmis tradicijomis ir prietarais. Pats laidojimo procesas yra sudarytas iš keletos etapų, kurie šiek tiek skiriasi Korėjos pusiasalio Pietinėje ir Šiaurinėje dalyse. Trijų dienų laidotuvės Trijų dienų laidotuvės, arba samildžangas (kor. 삼일장, rom. samiljang), – tai tokios laidotuvės, kurių metu miręs žmogus yra palaidojamas trečią dieną po mirties (Kim, 2012). Laikotarpis, kai draugai ir pažįstami gali atvykti atsisveikinti ir atiduoti pagarbą, priklauso nuo to, kokią padėtį velionis užėmė visuomenės tarpe. Kuo svarbesnis buvo asmuo tuo...

Daugiau

Panelė Kakši

Parašė Vita Gritėnaitė - 2019-07-05 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Panelė Kakši (kor. 각시소님, gakshi) yra viena iš penkiasdešimt trijų Korėjos šamanizmo dievybių sonim (kor. 손님, sonnim), kurios, pasak legendų, keliaudamos apkrečia žmones įvairiomis ligomis. Panelė Kakši turi galią apkrėsti žmones raupais, tačiau taip pat gali juos apdovanoti ilgaamžiškumu bei sėkme (Seo 2007). Panelės Kakši vaizdinys Ši dievybė paprastai apibūdinama kaip jauna, graži, dailaus veido moteris. Panelė Kakši dėvi ištaigingus drabužius bei avi odinius sandalus, papuoštus gėlių ornamentais. Ji mėgsta keliauti išmargintame palankine, kuris yra nešamas jos tarnų (Choi 2008). Svečių...

Daugiau

Namu Dorjongas

Parašė Gabrielė Gedutytė - 2019-07-02 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Namu Dorjongu (kor. 나무도령, Namu Doryeong) yra vadinamas pagrindinis Korėjos didžiojo tvano mito herojus. Jis buvo lauro medžio dvasios ir dangaus fėjos sūnus, kuris išgelbėjo visus Žemės gyvūnus ir žmoniją. Namu Dorjongo mitas Vieną kartą į Žemę nusileidusi dangaus fėja, nusprendė pailsėti po lauro medžiu, kuriame buvo apsigyvenusi dvasia. Įsimylėję vienas kitą, jie netrukus susilaukė sūnaus, kurį pavadino Namu Dorjongu. Kai berniukas sulaukė setynerių, fėja paliko savo sūnų ir sugrįžo į dangaus karalystę. Neilgai trukus prasidėjo stipri liūtis, kuri tęsėsi...

Daugiau

Samdžioko

Parašė Milda Čepaitytė - 2019-07-02 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Samdžioko (kor. 삼족오, Samjoko) vardas korėjiečių mitologijoje yra suteiktas trikojam varnui. Tradicinės Korėjos kultūros institutas Samdžioko apibūdina kaip rojaus, žemės ir Korėjos dvasios pranašo simbolį, kuris gyvena Saulėje (Sageuk: Korean Historical Dramas). Ši mitologinė būtybė yra sutinkama ne tik Korėjos, bet ir kitų Rytų Azijos tautų mitologijoje. Manoma, jog šios būtybės vaizdinys į Korėją atkeliavo iš Kinijos. Samdžioko mito variacijos Pietų Korėjoje egzistuoja du pasakojimai apie trikojį varną. Abi legendos šią mitologinę būtybę sieja su šviesos aspektu. Pirmoji istorija...

Daugiau

Šousingas

Parašė Samanta Šimukauskaite - 2019-06-28 - Kinija ir Taivanas

Šousingu (kin. 壽星, shòu xīng, liet. „gyvenimo žvaigždė“) yra vadinamas Kinijos ilgaamžiškumo dievas. Jis yra laikomas vienu iš trijų laimės dievų (kin. 三星, sānxīng, liet. „trys žvaigždės“) (Madam ZoZo 2019). Ilgaamžiškumo dievo vaizdinys Šousingas yra dažniausiai vaizduojamas kaip praplikęs senukas, kuris turi aukštą kaktą bei ilgą ir žilą barzdą. Jis visada šypsosi ir yra geranoriškai nusiteikęs. Taip pat, jis nešiojasi ilgą lazdą, kurios viršuje kabo nemirtingumo eliksyras (Roberts 2004). Šousingas taip pat su savimi nešiojasi nemirtingumo persiką, kurį šis gavo iš Sivangmos (kin. 西王母...

Daugiau

Inmjongdžo

Parašė Ema Mišeikaite - 2019-06-28 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Inmjongdžo (kor. 인면조, Inmyeonjo) vadinama hibridinė mitologinė būtybė, turinti paukščio kūną ir žmogaus veidą. Pirmieji Inmjongdžo vaizdiniai Korėjoje pasirodė Gogurjo (kor. 고구려, Goguryeo) karalystės laikotarpiu. Šios būtybės vaizdinys gali būti sutinkamas ir ant trijų karalysčių laikotarpį (kor. 삼국시대, Samguk sidae) menančių kapų antkapių, uolų piešinių ir pan. Pirmasis Inmjongdžo paminėjimas Pirmasis šios būtybės paminėjimas buvo užfiksuotas senovės kinų geografijos, mitologijos ir legendų „Kalnų ir jūrų klasikos“ (kin. 山海经, Shan Hai Jing) veikale. Knygoje rašoma, jog Inmjongdžo buvo laikomas taikos, vienybės...

Daugiau

Likimo deivė Kamundžangagi

Parašė Karolina Undzėnaitė - 2019-06-28 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Likimo deive Kamundžangagi (kor. 감은장아기, kameunjang-agi) yra vadinama viena iš trijų dievybių, pasirodančių Čedžu salos (kor. 제주도, jeju-do) šamanistiniame Samgongo dievų kilmės (kor. 삼공본풀이, samgongbonpuri) mite. Kamundžangagi ir čonsang sąvoka Samgongo dievybių kilmės mitas pasakoja apie Kangjongsongą (kor. 강영성, kangyeongseong), Hongunsočonę ( kor. 홍은서천, hongeunseocheon) ir Kamundžangagi – vargšų šeimą, kurie vėliau tapo dievybėmis. Su šios dievybėmis yra siejama „čonsang“ (kor. 천상, cheonsang) sąvoka, kuri turi tiek negatyvią, tiek pozityvią puses. Negatyvioji sąvoka priskiriama Kangjongsongui ir Hongunsočonei, kurie turi atvesti...

Daugiau

Šaohao

Parašė Greta Krilavičiūtė - 2019-06-25 - Kinija ir Taivanas

Šaohao (kin. 少昊, Shàohào) – legendinis Kinijos valdovas bei kultūrinis didvyris, dar žinomas kaip Šao Hao, Džin Tianas ar Dži. Jis valdė apie 2600 m. pr. Kr., tarp Geltonojo imperatoriaus Huangdi (kin. 黃帝, huángdì) ir Džiuansiu (kin. 颛顼, Zhuānxū). Šaohao kilmės legenda Šią legendinę Kinijos asmenybę supa ne viena legenda, tarp jų ir keletas legendos versijų apie jo kilmę. Kaip ir daugumos dievų Kinijos mitologijoje atveju, Šaohao stebuklinga kilmė liudija apie jo išskirtines galias ir savybes. Viena legenda pasakoja, kad didelė, kaip vaivorykštė žibanti žvaigždė,...

Daugiau

Pak Hjokgose

Parašė Diana Juzėnaitė - 2019-06-25 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Pak Hjokgose (kor. 박혁거세, Pak Hjeokose), dar žinomas kaip Šilos (kor. 실라, Silla) karalius Hjokgose (kor. 박혁거세 거서간, Pak Hjeokose Kosokan) – yra istorinė Korėjos asmenybė, kurios gimimo mitas yra laikomas Šilos karalystės suvienijimo bei įkūrimo mitu. Mitas Šilos įkūrimo mitas yra sutinkamas XII a., klasikine kinų kalba parašytoje, trijų karalysčių istorijos knygoje „Samguk Sagi“ (kor. 삼국사기, Samguk Sagi) bei XIII a., klasikine kinų kalba parašytoje, trijų karalysčių istorijos knygoje „Samguk Jiusa“ (kor. 삼국유사, Samguk Jiusa). Mite pasakojama, jog senojoje Korėjos Godžiosono (kor. 고조선,...

Daugiau

Ninmendžiu

Parašė Živilė Skabickaitė - 2019-06-21 - Japonija

Ninmendžiu (jap. 人面樹, ninmenju arba jinmenju) – yra vadinami medžiai, kurie ant savo šakų, vietoje žiedų ir vaisių, turi žmogaus galvas primenančius darinius. Medžiai yra priskiriami jokajų (jap. 妖怪, yokai) čiošidzen (jap. 超自然, choushizen, liet. „super – gamtos“) kategorijai. Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo jidai), šio jokajaus iliustraciją pateikė Torijama Sekienas (jap. 鳥山石燕, Toriyama Sekien), kuris teigė, kad ninmendžiu galima rasti ,,kalnuose ir slėniuose. Jų žiedai yra kaip žmogaus galvos. Nors jos nekalba, tačiau be perstojo juokiasi. Manoma, kad jei jos per daug juoksis, jų galvos nukris“ (Foster...

Daugiau

Gunungai

Parašė Justė Roličiūtė - 2019-06-21 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Gunungais (kor. 군웅신/群雄神 arba 軍雄神, gunungshin) – vadinamos korėjiečių šamanizmo karo dievybės. Jos dažnai vaizduojamos kaip karžygiai, dauguma jų yra sudievinti Korėjos generolai. Gunungo mitas išskirtinai pasakojamas tik Džedžiu saloje (kor. 제주도, Jejudo). Džedžiu tarme žodis Gunung reiškia didvyrį, generolą (Seo, 2007). Gunungo kilmės mitas Gunungo senelis buvo dangaus imperatorius, senelė – žemės imperatorienė, tėvas – generolas Vangas (kor. 왕, Wang), motina – Huisuk (kor. 희숙, Huisuk), vyriausiasis sūnus – Vang Gonas (kor. 왕건, Wang Geon), antrasis – Vang Binas (kor. 왕빈, Wang Bin) ir trečiasis –...

Daugiau