Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Naujausi straipsniai

Korėjietiška arbatos ceremonija

Korėjietiška arbatos ceremonija

Parašė Egidija Vaškevičiūtė - 2016-05-25 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Korėjietiška arbatos ceremonija (茶禮, 다례 Darye, liet. „arbatos etiketas“ arba „arbatos ritualas“) – Korėjoje paplitęs tradicinis arbatos patiekimo būdas, praktikuojama ir saugoma korėjiečių daugiau nei tūkstantį metų. Pagrindinis Korėjos arbatos ceremonijos elementas yra lengvas ir natūralus mėgavimasis arbata per paprastą ceremonijos ritualą. Arbatos ceremonijos Korėjoje šiuo metu yra atnaujinamos, kad žmonės galėtų atsipalaiduoti ir rasti harmoniją šiuolaikiniame, greito tempo Korėjos kultūros gyvenime, o taip pat, atkurti ir palaikyti vieną iš ilgalaikių Korėjos meno tradicijų, kurios taip buvo puoselėjamos protėvių....

Daugiau
Šiaurės Korėjos propaganda

Šiaurės Korėjos propaganda

Parašė Arnoldas Urbonas - 2016-05-25 - Pietų ir Šiaurės Korėja

Propaganda – metodiškai įtikinėjami žmonės siekiant priversti atlikti tam tikrus veiksmus, įtakoti jų mąstymą, elgesio formas ir vertybes. Šiuo metu, galima teigti, jog ji ryškiausiai pastebima Rytų Azijos regione, Šiaurės Korėjoje. Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje propaganda skleidžiama visomis įmanomomis priemonėmis, tokiomis kaip: televizija, radijas, internetas, laikraščiai, publikuojami plakatai. Asmenybės kultas Šiaurės Korėjos asmenybės kultui priklauso Kim šeimos dinastija, kuri egzistuoja jau dešimtmečius ir yra minima daugybėje Šiaurės Korėjos kultūros pavyzdžiuose. Valstybė oficialiai to nepripažįsta, tačiau žmonės yra baudžiami dažniausiai...

Daugiau
Vako piratai

Vako piratai

Parašė Ignotas Vileikis - 2016-05-22 - Japonija

Vako piratai (倭寇; Wōkòu– kiniškai, Wakō– japoniškai, 왜구; Waegu– korėjietiškai), tiesiogiai verčiami kaip „nykštukai piratai“ arba „japonai piratai“ buvo piratai, kurie puldinėjo Kinijos, Japonijos bei Korėjos krantus. Vako piratų etniškumas buvo maišytas. Šių piratų aktyvumo didžiausias padidėjimas buvo XVI a. Išskiriamos dvi pagrindinės vako piratų eros – ankstyvoji ir vėlyvoji (So 1975). Ankstyvoji era Pagrindinės Vako piratų bazės buvo Cušima bei Iki ir Goto salynai. Džong Mongdžu (Jeong Mong-ju) buvo išsiųstas iš Korėjos į Japoniją susitvarkyti su problema, ir...

Daugiau
Kintaro

Kintaro

Parašė Romanas Erminas - 2016-05-20 - Japonija

Kintaro (金太郎 Kintarō, liet. „Auksinis berniukas“) – japonų folkloro didvyris. Nuo vaikystės apdovanotas antžmogiškomis jėgomis, užaugęs Kintaro tapo didvyriu samurajumi. Nors Kintaro, kaip samurajaus, istorija greičiausiai pagrįsta tikros asmenybės – garsaus kario Sakata no Kintokio gyvenimu, iš tiesų jis yra legendinis personažas. Kintaro vaizduojamas kaip raudonos odos spalvos berniukas, apsirengęs tik krūtinės apsaugą, (daiktas primenantis prijuostę, kurį senovės Japonijoje vaikai vilkėdavo vietoje rūbų), ant kurios būdavo užrašytas rašmuo 金 (kin), reiškiantis auksą, ir dažnai laikantis kirvį (masakari)), kuriuo kirsdavo medžius...

Daugiau
Dangaus mandatas

Dangaus mandatas

Parašė Domantas Stasiūnas - 2016-05-20 - Kinija ir Taivanas

Dangaus mandatas (天命 Tianming) yra senovės Kinų civilizacijos filosofinis principas, kuris atsirado Džou dinastijoje (周朝 Zhou chao, 1046-256 m. pr. Kr.) Dangaus mandatas nurodo, ar Kinijos imperatorius yra pakankamai doras valdyti. Jei jis neištesi savo kaip imperatoriaus įsipareigojimų, jis praranda dangaus mandatą, o taip pat ir teisę būti imperatoriumi. Atsiradimo istorija Šangų dinastija (商朝 Shang chao, 1675-1046 m. pr. Kr.), įkurta karaliaus Tango (湯 Tang), laimėjus perversmą prieš Sia dinastiją (夏朝 Xia chao, 2070-1675 m. pr. Kr.). Imperatorius Tangas, atėjęs į valdžią, pakeitė...

Daugiau
Imperatorė Cisi

Imperatorė Cisi

Parašė Viktorija Norgėlaitė - 2016-05-20 - Kinija ir Taivanas

Imperatorė  Cisi (慈禧太后 Cixi taihou) – Čingų (清朝 Qing chao) dinastijos paskutinė našlė – imperatorė, imperatoriaus Sianfengo (咸豐帝 Xianfeng-di) žmona, imperatoriaus Zaičuno (Tongdži) (同治帝 Tongzhi-di) motina ir regentė, imperatoriaus Guangsiu (光绪帝 Guangxu Di) įmotė ir viena galingiausių moterų Kinijos istorijoje (Encyclopædia Britannica, 2016). Jaunystė Cisi gimė Kinijoje, Šiaurės Rytų Kinijos teritorijoje, šeimoje kilusioje iš Mandžiūrijos (满族 Man Zu) 1835 m. lapkričio 29 d. (Sit, 2001). Gimusi paprasto valdininko šeimoje ir sulaukusi aštuonerių metų 1843 m. spalio 7 d. Cisi kartu su savo šeima...

Daugiau
Hačiko

Hačiko

Parašė Gabija Tuskenytė - 2016-05-20 - Japonija

Hačiko (ハチ公 Hachikō) – Akita Inu veislės šuo, gimęs 1923 m. lapkričio 10 d. Odatėje, Akitos prefektūroje, esančioje Tohoku regione, šiaurės Japonijoje (The Japan Times 2011). Hačiko žinomas dėl to, kad iki paskutinės gyvenimo dienos buvo ištikimas savo šeimininkui. Šuo nugaišo 1935 m. kovo 8 d., sulaukęs 11 metų. Šiandien šis šuo vienas iš labiausiai atpažįstamų Japonijos fenomenų. Pačių japonų vadinamas čiuken Hačiko (忠犬ハチ公 chūken Hachikō, liet. „ištikimasis šuo Hačiko“). Jis taip pat laikomas ištikimybės simboliu (Thangham 2007). Hačiko gyvenimas Hidesaburo Uenas (上野 英三郎 Ueno Hidesaburō), Tokijo...

Daugiau
Kinų Naujųjų metų tradicijos

Kinų Naujųjų metų tradicijos

Parašė Paula Šidagytė - 2016-05-20 - Kinija ir Taivanas

Kinų Naujieji metai, kitaip vadinami Pavasario festivaliu (春節 Chun jie), yra svarbiausia tradicinė šventė tiek Kinijoje, tiek Taivane bei kitose sinosferinėse valstybėse: Korėjoje, Vietname. Pagal mėnulio kalendorių festivalis prasideda pirmojo mėnesio pirmąją dieną ir baigiasi penkioliktają dieną. Penkioliktoji, paskutinė kinų Naujųjų Metų diena, yra vadinama Žibintų švente (元宵節 Yuánxiāo jié). Ši šventė švenčiama daugiau nei keturis tūkstančius metų. Pasakojama, jog ją Kinijoje pradėjo ūkininkai, norėdami pažymėti žiemos pabaigą ir pasveikinti pavasarį. Kai tik žiema pasibaigdavo, ūkinikai sunkiai dirbdavo, kad paruoštų tinkamą...

Daugiau
Naujųjų metų žaidimai Japonijoje

Naujųjų metų žaidimai Japonijoje

Parašė Karolis Malinauskas - 2016-05-20 - Japonija

Naujieji metai (正月 Shōgatsu) yra bene svarbiausia šventė Japonijoje, turinti savų papročių ir tradicijų. Nuo 1873 m. oficialiai japonų Naujieji metai švenčiami pagal Grigaliaus kalendorių kiekvienų naujų metų pirmą dieną – sausio 1 d. Dauguma įmonių nuo sausio 1 d. iki sausio 3 d. uždaromos. Tai duoda šeimoms galimybę susirinkti ir pabūti kartu. Susirinkus visai šeimai kartu švęsti Naujųjų metų, įprasta žaisti daug naujametinių žaidimų. Hanecuki Hanecuki (羽根突き Hanetsuki) – vienas iš daugelio tradicinių japonų žaidimų, panašus į badmintoną. Pasak istorijos, hanecuki...

Daugiau
Kiniškos valgymo lazdelės

Kiniškos valgymo lazdelės

Parašė Emilija Senovaitytė - 2016-05-20 - Kinija ir Taivanas

Kiniškai lazdelės vadinamos kuaidzi (筷子kuàizi). Išvertus pažodžiui reikštų „greitas bambukas“. Kadangi lazdelės buvo dažniausiai gaminamos iš bambuko, o jomis valgyti buvo labai patogu ir greita.Vienas svarbiausių ir pastebimiausių akcentų Rytų Azijoje yra valgymo lazdelės. Istorija Manoma, kad jos buvo atrastos Kinijoje, dar prieš 3-5 tūkst. metų (tiksli data nėra žinoma). Vėliau paplito ir kitose šalyse – Japonijoje, Vietname, Laose, Mianmare. Skirtingai nuo vakariečių, kurie naudojo šakutę ir peilį, kinai naudojo valgymo lazdeles – porą plonų medinių pagaliukų, apie 20...

Daugiau
Kinų porcelianas

Kinų porcelianas

Parašė Jurgita Damijonaitytė - 2016-05-19 - Kinija ir Taivanas

Porcelianas (iš it. žodžio porcellana, reiškiančio permatomos kriauklės rūšį; kin. 瓷器 Siči) – Kinijoje, Hanių dinastijos (汉朝 Han chao) valdymo laikotarpiu (206 m. pr. m. e.-220 m.) išrasta ypač aukštoje (nuo 1200 °C iki 1400 °C), temperatūroje gaminama keramikinė medžiaga, laikoma viena vertingiausių pasaulyje. Brangiai įkainoti kiniško porceliano dirbiniai buvo geidžiamas prabangos ir aukšto statuso simbolis Vakarų Europoje bei viena pagrindinių Kinijos eksporto prekių iki XVIII a. Porceliano istorija Seniausieji porceliano fragmentų radiniai priskiriami Šangų dinastijai (商朝 Šang chao, valdė...

Daugiau